2020 9 vasario
KĄ PAMATYTI KĖDAINIŲ RAJONE
Bartkūniškio dvaro sodyba
Išlikę gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, vandens malūnas (ant Šušvės kranto). Po Antrojo pasaulinio karo malūnas veikė iki 1951 m. Malūnininko šeima iš šalia esančio namo išsikraustė 1955 m. Šie metai taip pat pažymėti malūno sienoje. Neprižiūrimas malūnas ėmė greitai griūti. 1976 m. malūnas jau buvo pavojingos avarinės būklės. 1979 m. malūnas Šušvės kolūkio lėšomis buvo rekonstruotas į svetainę-pirtį. Rekonstruojant pastatą, išorę stengtasi keisti minimaliai. „Auksiniai” svetainės laikai buvo 1980-1990 m. Po kolūkių žlugimo svetainė-pirtis po truputį pradėjo nykti. 2001 m. vasario 13 d. senąjį malūną (svetainę – pirtį) nupirko dabartiniai savininkai. Pastatas atgimė kaip kaimo turizmo sodyba „Senas malūnas”.
Geografinis Lietuvos centras
1995 m. oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’ š. pl. ir 23°54’ r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 m. čia įrengta granito lentelė su iškaltomis šalies geografinio vidurio koordinatėmis.
Kur rasti: Ruoščių k., Kėdainių r.
KĄ PAMATYTI KĖDAINIŲ RAJONE
Minaretas
Kėdainiuose esančios dvaro sodybos minaretas pagal savo paskirtį – kviesti maldai – niekuomet nebuvo naudojamas. Aivaną, mečetę ir minaretą apie 1880 m. parkui papuošti pastatė valdų savininkas, vokiečių kilmės rusų armijos generolas grafas Eduardas Totlebenas. Kaip įtvirtinimų inžinierius jis dalyvavo Rusijos karuose su turkais, jiems atminti galbūt ir pastatė musulmoniškus kulto pastatus. Sklido kalbos, kad turįs musulmonę mylimąją, kuri čia melsdavosi. Totlebeno rūmai buvo susprogdinti1944-aisiais metais, mečetė ir aivanas sunyko. Minaretas rekonstruotas, prie jo gali patekti per senąjį peizažinį XIX a. parką nutiestais takais arba per geležinkelio pervažą.
Kur rasti: S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, Kėdainiai. Miesto parke, priešais geležinkelio stotį.
KĄ PAMATYTI KĖDAINIŲ RAJONE
Evangelikų liuteronų bažnyčia
Kėdainiuose vietos gyventojai liuteronų bažnyčią kartais vadina vokiečių bažnyčia, nes apie ją praeityje telkėsi visa Kėdainiuose gyvenusių vokiečių kultūrinė ir tautinė veikla. Ji baigta statyti 1679 metais. Vidaus sienoje išliko meniška paminklinė lenta su lotynišku įrašu Adomui Freitagui – gydytojui ir garsiam karinių įtvirtinimų inžinieriui, Kėdainių gimnazijoje dėsčiusiam matematiką. Bažnyčia vertinga savo santūriomis renesansinėmis formomis – šio stiliaus paminklų išliko nedaug. Interjere – unikalios XVII amžiaus freskos. Tai vienintelis atvejis Lietuvoje, kai liuteronų bažnyčia būtų taip išpuošta sienine tapyba.
Kur rasti: Vokiečių g. 7, Kėdainiai. Tel. 8 347 53219
KĄ PAMATYTI KĖDAINIŲ RAJONE