Pirties nuoma – nuomojame pirtį su priepirčiu. Pirties patalpos yra buvusio vandens malūno pastate, iki upės – vos keletas žingsnių. Pirtyje telpa iki 14 žmonių. Yra galimybė papildomai užsakyti kubilą ir pirtį ant ratų.
Išlikusi tradicija po pirties padėkoti ją iškūrenusiam pirtininkui: „Ačiū už šilumą.“ Dėkoti yra už ką, nes jam išties tenka nemažai padirbėti: juk akmenys turi būti įkaitinti iki 500–700 °С karščio. Ant jų vėliau pilamas vanduo, ir kylantis garas įkaitina visą patalpą. Dozuojant vandenį, reguliuojama pirties temperatūra ir drėgmė. Tokiose pirtyse karščio įprastai būna 45–80 °С, oro drėgnumas siekia apie 70–90 proc. Garinei pirčiai priskiriama daug sveikatai naudingų dalykų – pradedant detoksikaciniu poveikiu, baigiant organizmo grūdinimu ir ligų profilaktika. Verta žinoti, kad garinėje pirtyje prakaituojama kiek mažiau nei sausose saunose, bet jos garai labai naudingi kvėpavimo sistemai, gerklei. Garinės pirtys ypač tinka turintiesiems sausą ir pleiskanojančią odą, egzemą. Vis dėlto pats didžiausias tokios pirties išskirtinumas ir pranašumas, palyginti su kitomis, – pėrimasis vantomis. Šioms priskiriama daugybė gydomųjų savybių, o parenkamos jos atsižvelgiant ne tik į norimas pašalinti problemas, bet ir į žmogaus lytį.
Pirtis nėra greito naudojimo objektas – tai ritualas, todėl reikia negailėti jam laiko. Prieš eidami į pirtį ant galvos galite užsidėti specialią veltinio kepuraitę – padeda apsaugoti plaukus. Lankytis vanojimosi patalpoje patariama 3–6 kartus, vienas seansas neturėtų trukti ilgiau kaip 12 min., po kiekvieno jų atsivėsinama priepirtyje, per paskutines pertraukėles galima išbandyti kontrastines procedūras – palįsti po šaltu dušu, pasivolioti sniege ar netgi išsimaudyti eketėje. Tokie kontrastai grūdina organizmą, padeda atsikratyti depresijos, apatijos, bet rekomenduojami tik sveikiems ir patyrusiems pirties mėgėjams. Pirmąsyk pasigarinus tik sušylama, atveriamos poros, atmirksta oda, tad po šio seanso rekomenduojama nuplauti nuo kūno nešvarumus. Po antrojo galima nušveisti odą druska.
Pertis vantomis pradedama jau kaip reikiant įkaitus. Šiltame vandenyje išmirkyta vanta iš pradžių tik švelniai braukoma per kūną, paskui pereinama prie stipresnių paplekšnojimų. Yra mėgėjų pasiplakti beveik iki kraujosruvų, bet tai visai nebūtina – ši procedūra turi būti maloni, o ne skausminga. Po pirties įkaitusią odą labai sveika įtrinti natūraliu aliejumi ar medumi. Pirtyje nerekomenduojama vartoti alkoholinių gėrimų, negalima į ją eiti pilnu skrandžiu. Tiesa, jei eisite visai nevalgę, gali pasidaryti silpna. Per pertraukėles atsigaivinkite mineraliniu vandeniu ar vaistažolių arbatėle.
Didelis karštis – rimtas išbandymas žmogaus organizmui, jis ypač pavojingas sergantiesiems širdies ligomis. Todėl nereikėtų pirtyje kankintis – padažnėjęs širdies plakimas, svaigstanti galva, sausumas burnoje, mirgėjimas akyse, pykinimas, silpnumas rodo, kad procedūrą reikėtų baigti.
Turėkite omenyje, kad garinėse pirtyse karštis sunkiau pakeliamas, tad paisykite ne termometro duomenų, o organizmo siunčiamų signalų.
Pasijutę blogai, nepulkite strimgalviais į lauką – jei įmanoma, lėtai nusileiskite ant žemiausio gulto ar netgi ant žemės ir šiek tiek pasėdėję išeikite į priepirtį ar kitą vėsesnę vietą. Išėję atsigulkite, atsigerkite vandens, pasistenkite, kad patalpoje netrūktų šviežio oro. Jeigu jaučiate, kad tuoj neteksite sąmonės, pauostykite amoniako. Jei savijauta negerėja, gali būti, kad patyrėte šilumos smūgį, tad teks kviesti greitąją pagalbą.