Kaimo turizmo sodyba ~ Jūsų šeimos šventei, poilsiui ar įmonės vakarėliui
4282
home,page-template-default,page,page-id-4282,ajax_fade,page_not_loaded,boxed,select-theme-ver-3.6,vertical_menu_enabled, vertical_menu_transparency vertical_menu_transparency_on,

„SENAS MALŪNAS“

KAIMO TURIZMO SODYBA

       Senas malūnas tai kaimo turizmo sodyba  įsikūrusi buvusio Bartkūniškio dvaro teritorijoje (Wikipedia). Sodyba apsupta natūralios gamtos, vos už keleto žingsnių šniokščia viena švariausių Lietuvos upių-Šušvė. Mums taip patinka čia gyventi ir dirbti, iš arti stebėti metų laikų kaitą ir kaskart patirti, kaip veikia laikui nepavaldūs gamtos dėsniai! Maloniai kviečiame Jus apsilankyti kartu su šeima, draugais ar kolegomis – čia galėsite pailsėti, atšvęsti gimtadienį, krikštynas, jubiliejų ar įmonės šventę. Kontaktai.

kaimo turizmo sodybakaimo turizmo sodyba 

„Senas malūnas“ yra Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narys nuo 2002 metų

 Buvęs Bartkūniškio dvaro vandens malūnas įtrauktas  į Kultūros vertybių registrą

 

SODYBOS PASTATAS YRA 3 AUKŠTŲ

 

Pirmas pastato aukštas: erdvi salė su židinių skirta šokiams ir žaidimams. Pirtis su priepirčiu iki 14 žmonių

Antras pastato aukštas: erdvi salė su stalais, galime susodinti iki 50 žmonių. Čia pat yra įrengta virtuvė

Trečias pastato aukštas: 5 miegamieji kambariai. Iš viso galime apgyvendinti iki 20 žmonių

 

Šeimininkai kalba angliškai, lenkiškai ir rusiškai

Papildomai galima užsakyti pirtį ar kubilą ant ratų, taip pat baidares

Turime pilnai sukomplektuotą palapinę

 

 

SUSISIEKIME

 

Lena  + 370 615 98716 

 

Viktoras  + 370 688 59423

 

Laidinis 8 347 42795 (jei nepavyko mobiliu)

 

El. paštas: info@senasmalunas.lt

 

ADRESAS

 

 Kėdainių raj., Krakių sen., Barkūniškio k.

 

KOORDINATĖS

 

55.4561771° 23.6581836°

RASKITE MUS

 

ISTORIJA

   

        Šis vandens malūnas statytas 1881 m. ant kairiojo Šušvės kranto, apie 500 metrų į vakarus nuo Bartkūniškio dvaro. Malūno pastatymo datą liudija pamatų akmenyje iškalti metai “1881”. Pagal senų žmonių pasakojimus, malūno statytojas buvęs stambus apylinkės dvarininkas Sodoras. Tuomet jam priklausė apylinkėje buvę Bartkūniškio, Čistapolio ir Bartkūnėlių dvarai. Vėliau dvarų ir šio malūno savininku tapo Sodoro žentas Jašunskas.

       Specialistai mano, jog esamą, 1881 m. malūną galėjo statyti bažnyčių mūrininkai. Akmenų mūras sumūrytas kruopščiai, išlaikant visus kampus, kas yra nebūdinga ūkinės paskirties pastatams. Be to, fasadinėje malūno dalyje yra įmūryti du juodi vulkaninės kilmės akmenys – vieni seniausių žemėje. Tokie akmenys būdavo naudojami pagonių šventyklose, o vėliau, krikščionybės laikotarpiu, juos įmūrydavo ir į bažnyčių paradinę pusę. Tai, kad malūnas galėjo būti statytas “bažnyčių meistrų”, patvirtina ir faktas, jog dvaro savininkas Jašunskas ir jo giminaitis Kušleika buvo Krakių bažnyčios fundatoriai.

       Jašunskui mirus, jo žmona Felicija išnuomavo malūną ponui Zulonui. Iki to laiko, t.y. iki 1931 m., malūną suko du mediniai ratai. Malūne buvo tik paprastos malimo ir pikliavimo girnos. 1931 m. nuomininkas Zulonas malūną rekonstravo. Tą taip pat liudija pamatų akmenyje iškalti skaičiai “1931”. Zulonas vietoj dviejų malūno ratų įtaisė vandens turbiną. Nuo 1931 m. be malūno pastate ėmė veikti vilnų karšykla ir naminio milo vėlykla. Be to, pradėjo veikti senų naminių vilnonių drabužių, senų vilnonių pirštinių, kojinių, veltinių kedenimo mašina. Šiuos senus vilnonius daiktus iškedenus, vėl pasidarydavo vilna.

 

DVARO SAVININKO LIKIMAS

 

        Įdomus faktas apie Bartkūniškio dvaro savininko likimą. Mirus Jašunskui, dvaras atiteko jo sūnui. Šis studijavo Kaune, dažnai su draugais apsilankydavo gimtinėje. Tarpukario Lietuvos laikinojoje sostinėje gyveno linksmai, nevengdavo užsukti į kazino, pasilinksminti su merginomis. Anot senesnių žmonių “merginos šokdavusios ant stalų, o jaunasis dvarininkas revolveriu šaudydavęs joms į aukštakulnius”. Taip linksmai pagyvenęs iki 1940 m., jis išvengė daugelio stambesnių apylinkės ūkininkų likimo. Kai jie buvo tremiami į Sibirą, šio nebebuvo už ką vežti – dvaras buvo “išparceliuotas”, o už ką “proletarą” gali tremti.

 

PO ANTROJO PASAULINIO KARO

 

        Po Antrojo pasaulinio karo malūnas veikė iki 1951 m. Malūnininko šeima iš šalia esančio namo išsikraustė 1955 m. Šie metai taip pat pažymėti malūno sienoje. Neprižiūrimas malūnas ėmė greitai griūti. 1976 m. malūnas jau buvo pavojingos avarinės būklės. 1979 m. malūnas Šušvės kolūkio lėšomis buvo rekonstruotas į svetainę-pirtį. Rekonstruojant pastatą, išorę stengtasi keisti minimaliai. “Auksiniai” svetainės laikai buvo 1980-1990 m. Po kolūkių žlugimo svetainė-pirtis po truputį pradėjo nykti.

 

    2001 m. vasario 13 d. senąjį malūną (svetainę – pirtį) nupirko dabartiniai savininkai Lena ir  Viktoras Gaurilčikai. Pastatas atgimė kaip kaimo turizmo sodyba “Senas malūnas” (Kėdainių rajonas).